Sveiki.
Ir vėl ilgai nerašiau.Jau praėjo mėnuo.Su kiekviena diena stengiuosi tapti vis stipresnė.Tačiau,žinoma,ne visada pavyksta.Kol neįvyko tiek daug dalykų,net neįsivaizdavau,kaip sunku yra pradėti gyvenimą iš naujo,nuo naujo lapo,kaip sunku vėl atsistoti ant kojų,o svarbiausia nesuklupti it nepalūžti vėl.Nesu ideali,todėl sakau,kad man ne visada pavyksta.Bet nuostabiausia yra tai,kad po kiek laiko vis tiek atsistoju ir einu toliau.Esu dėkinga už tai.Dabar kaip niekad branginu tai,ką turiu.Ir esu dėl to laiminga.Suprantu,kad esu laiminga turėdama ne daugiau,o gal net kartais mažiau.Labiausiai stengiuosi nepalūžti dėl savęs pačios,nes sukelsiu skausmą tik sau.Ir tai nėra savanaudiška.Tiesiog reikia mylėti save.Tai tikrų tikriausia tiesa.O meilė,kurios negaliu parodyti...Sugebu išreikšti kitur.Tiek malonumo ir šypsenų man sukelia muzika.Tai tiesiog stebuklas.Taip pat nuostabu tai,jog savo emocijas,jausmus,viską sugebu išreikšti kūryboje.Man taip patinka paskęsti:muzikoje ir kūryboje.Gal dar knygose,nes jos dar labiau išlaisvina vaizduotę.Linkiu visiems po kiekvieno parkritimo atsistoti ir eiti toliau vis stipresniais ir stipresniais.Iki.
My favorites now:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą