;)

Sveiki.Šiandien sugrioviau savo namą.Kodėl?Nes jis jau senas ir puvo iš vidaus...ir išorės.Šiandien statysiu naują namą.Žinau,bus sunku.Bet taip pat žinau,jog verta tą daryti.Viską perkrausiu savo galvoje,viską sutvarkysiu.Stengsiuosi.bandysiu.Kovosiu.Mylėsiu.Būsiu.Galvosiu.Tegu man padeda Dievas.Žinau,kad padės.Kad ir kaip sunku bebūtų.Gyvensiu...Juk tai svarbiausia...Gyventi.Svajoti.Mylėti.Džiaugtis kiekviena akimirka.Būti dėkinga.Būti laiminga.Būti savimi.Atgimti.Kaip atgimsta Feniksas,žinote...Nepasiduoti.Stengtis laimėti ne tik mūšį,bet ir karą.Karą prieš blogį.Nepavydėti.Nepykti.Nebūti egoiste.Laikyti ramybę širdyje.Daug galvoti,mąstyti.Būti laiminga.Šypsotis.Atleisti.Pamiršti...Pamiršti praeitį.Padėti visiems visiems.Kilti kilti kilti...Ir niekada nenukristi.O jei suklupsiu,kas nors padės atsitiesti.Žinau,kad jau daug kartų tai rašiau,tačiau vis tiek nepamirškit:jus esate ypatingi,tikrai.Visada tai prisiminkit.Būkite geri ir mylintys.Jei tokie būsite ir kiti bus tokie pat su jumis.Ačiū.Myliu.

I AM

Sveiki.Dabar esu Niekas.Niekas iš geros pusės.Na,bent jau man.Ir,žinote,visai neblogai jaučiuosi.Nes tas Didžiulis Niekas,o gal Niekutis turi vardą,gražų vardą-Barbara.Žinau,kad visada skrajoju padebesiais,tačiau kartu tvirtai stoviu ant žemės.Žolės.Aš suprantu,kad žmogus negali būti visiškai laisvas.Niekada.Vistiek,kas nors spaus jo ranką.Ir tas spaudimas ne visada bus malonus.Nieks manęs nesutryps.Neleisiu.Tik nepagalvokit,kad trypsiu pati.Ne.Tiesiog neslėpsiu savęs.Būsiu atvira.Su tavim,manim,su jumis.Juk vistiek,kad ir kokia laisva,daugiau ar mažiau,bet visgi esu.Mano siela ir kūnas turi būti ramūs.Privalo.Nes ESU LAISVA.Štai kaip.Naujas rytas-nauja pradžia.Nauja diena-nauja pradžia.Nauja aš-naujas gyvenimas.Kartu su laisve,kartu su vėju,kartu su Muzika,kartu su knygomis ir filmais,kartu su manimi...Kartu su Meile.

Trokštu laisvės.

Sveiki.Gal net nežinau,apie ką turiu rašyti.Tiesiog dabar kažkodėl jaučiuosi blogai.Liūdna...Gal dėl to,jog rytoj turėsiu grįžti ten,kur nenoriu,kur nesu laisva...Tvirtai nusprendžiau išstoti iš universiteto.Turbūt galvojate,ką tada veiksiu?Eisiu dirbti.Turbūt dabar galvojate,jog esu kvaila,jog dirbti irgi nėra lengva,bet aš ir nesiruošiu tik dirbti.Jau turbūt tiksliai žinau kur dirbsiu ir tas darbas manęs nevaržys,be to turėsiu laiko ir sau,ir artimiesiems,ir blog'ui.Tai štai...Tai mane pradžiugina.Aš noriu kuo greičiau išstoti tada pasijusiu lengva lengva...

Šypsokitės,prašau.

Sveiki.Žinau,žinau,ilgai nerašiau.Atsiprašau.Tikrai nuoširdžiai.Dabar mano gyvenime įvyks mažytis pasikeitimas.O gal didelis visgi?Mesiu universitetą.Paklausit kodėl?Ogi todėl,kad jis mane kiekvieną dieną vis labiau ir labiau varžo.kausto.Jaučiuosi tarsi mane varžytų rėmai iš kurių vėliau galiu ir neišsikapstyti...Noriu būti laiminga.Nenoriu but tarp žmonių,kurie nemato gyvenimo,nemato kitų,mato tik save...O gal ir savęs nemato...Aš nenoriu būti paukštis uždarytas į narvą...Nenoriu jaustis taip tarsi bučiau už grotų...O būtent taip jaučiuosi...Tarsi už grotų,tarsi kalinė...Kai iš ten išeinu pasijuntu laisva,kai įeinu-spaudžia stipriai širdį ir dvasią.To aš niekam neleisiu.Niekam neleisiu skriausti mano dvasios,mano minčių,niekada neleisiu,kad kas nors nuskriaustų mane ar ką kitą.Noriu šypsotis ir šypsena dalintis su kitais,o ne vaikščioti paniurusi ir gadinti visiems nuotaika...Juk mano simbolis balandis,pamenat?O balandis reiškia taiką,laisvę...Noriu būti tokia.Dabar jūsų kai ko paprašysiu...Prašau,labai labai,iš visos širdies būkite labai,neapsakomai laimingi ir dalinkitės ta laime su kitais.Prašau.Žinau,kad jus galit.Jei turite problemų,sunkumų,visada galite kreiptis,padėsiu,bent jau pabandysiu.Iki susitikimo,Myliu.

Muzika

Šiaip...Atleiskit,kad mažai rašau...

Ech...Jau ilgai nerašiau jums.Nors mano gyvenime ir neįvyko daug permainų.Tai štai...Mano nuomone,ruduo-tai pats gražiausias ir mieliausias metų laikas.Na,kiekvienas metų laikas man yra nuostabus,tačiau ruduo man ypatingas.Žinote,kas man padeda išlikti pozityviai?Spalvoti lapai ir saulė šildanti sušalusiai rankas ir veidą.Dažnai pastebiu,jog žmonės vaikšto paniurę,pykti,kažkur skubantys...Šypsosi tik keletas iš milijonų...Dėl to man liūdna.Taip norisi,kad visi būtų laimingi...Žinau,kad reikia pradėti nuo savęs,bet tai ne visada padeda...jau tuo įsitikinau...Žmonės,prašau,dažniau šypsokitės,nebijokite...Taip liūdna,kai per visą dieną aš pastebiu tik vieną besišypsantį ir iš tiesų laimingą žmogų...Būkite optimistai,ar bent jau pozityvus realistai...Juk taip ne taip sunku,kaip atrodo.M?Ruduo man taip patinka,nes nors šalta,gali išgerti karštos arbatos ar kakavos,gali apkabinti mylimą žmogų tam,kad jis nesušaltų,gali šypsotis,bent jau sau...Gali pamiršti visas problemas,įsijungti mėgstamiausią dainą ir klausytis visą dieną...Šypsokitės...