Kai kurie galbūt ir svajoja būti kaip tie oro balionai...Pakilti aukštai aukštai virš žemės...bet nusileisti.Aš dažnai svajoju būti Žvaigžde.Ta,kuri taip ryškiai mums šviečia nakties danguje.Kuri kartais sušildo labiau nei Saulė,tačiau ne spinduliais,o savo paslaptingumu...Kartą kai buvau maža,pamaniau,kad matau krentančią Žvaigždę ir tai man buvo stebuklinga,tačiau po akimirkos supratau,kad tai tik aukštai skrendantis lėktuvas...Norėčiau kartais but Žvaigžde,nes ji nenusileidžia ant Žemės,ji net niekada čia ir nebuvo,nekentėjo...Ji visada yra laiminga...Stebuklingai laiminga...Ir džiuginanti kitus...