Sveiki.Šiandien esu liūdna ir galiu,kaip ir apie visą kitą mano gyvenime,drąsiai tai teigti.Nes tai mano gyvenimas,ne kieno nors kito.Liūdna,nes bijau,jog rimtai niekam jau neberūpiu,jog nežinau,kam ir dėl ko gyvenu.Neberūpiu net patiems svarbiausiems žmonėms mano gyvenime.Tiems,kurių dėka pasijutau GYVA.Norėčiau padėkoti tiems,kurie visada yra šalia,kai man bloga ir liūdna..Bet neturiu net kam dėkoti,nes tokių žmonių tiesiog nėra.Nėra...Ir man taip liūdna tai pripažinti..Pripažinti tai,jog neturiu tikrų draugų..O peržiūrėjusi draugus kiekviename socialiniame tinkle,kur esu užsiregistravusi,suprantu,jog ten tik nepažįstami man žmonės..Aš jų nepažįstu ir jie,toli gražu,nepažįsta manęs.Jaučiu,kaip man sunku,bet tiesiog nesugebu išreikšti to žodžiais,o žmonės,kuriems bandau pasakyti nesupranta.Jie nesupranta manęs ir mano jausmų..Mano jausmų ''daugybės''.;(Aš noriu būti mylima,gerbiama ir bent truputuką suprasta.Tariamieji artimieji ar jums taip sunku atsiliepti į jau turbūt paskutinį mano pagalbos šauksmą?Sako nelaimėje pažinsi tikrus draugus,tai kur gi jus?Kur,mielieji?;(Pavargau gyventi,štai kur tiesa.Pavargau.Noriu tik gulėt visą gyvenimą ir daugiau nebe galvot.O tiesiog išnykt..Juk niekas ir nepastebės.;(