2013 m. liepos 3 d., trečiadienis

Susimąstymas

Sveiki.

Ar žinote,kodėl žmones apninka liūdesys?Aš net neįsivaizduoju.Juk,regis,kai kurie iš mūsų turi viską.Šeimą,mylimą žmogų,draugus,save patį...Na,taip.Save turėsime visada.Tačiau,kartais tikrai sunku turėti patį save.Mane tada ir aplanko liūdesys,kai nesuprantu pati savęs.Esu iš tų sunkių asmenybių.Ir kalbu ne apie tai,jog turiu sunku charakterį.Noriu pasakyti,kad kartais per daug galvoju,nesuprantu savęs,negaliu taip.Kai kuriems atrodo,jog jie yra tokie maži,o pasaulis toks milžiniškas.O man kitaip.Man atrodo,kad aš tokia didelė,kad net netelpu pasaulyje,netelpu savyje.tarsi mano siela norėtų laisvės.Tarsi aš pati norėčiau laisvės,laimės.Tačiau,kas yra laimė?Tai tikrai ne pinigai ir ne šlovė.Laimė-tai Meilė.Laimė-tai kitų džiaugsmas.Laimė-tai viskas,ką turiu,nes daugiau man nieko ir nereikia.Viskas,ko kažkada norėjau ir apie ką tik svajojau aš turiu.Tik man trūksta tos Laimės kitose žmonėse,trūksta Meilės pasaulyje,trūksta supratimo,trūksta taikos.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą